Briketai

Medžio briketai – gaminami iš sausų, neapdorotos medienos drožlių. Jie suspaudžiami aukštu slėgiu be jokių papildomų rišamųjų medžiagų. Medieną presuojant aukštu slėgiu – ji virsta kietuoju kuru. Taip simplifikuotai  galima paaiškinti, koks yra briketų gamybos būdas.

Skirtingos sudėties briketai turishutterstock_400950244 įvairiapusiškas degimo savybes. Vieni jų tinkami židiniui, kiti labiau tinkami norint namuose palaikyti pastovią šilumą dieną, kiti priešingai – skirti naktiniam šiluminio katilo kūrenimui. Kadangi vyrauja tokia įvairovė – pradedančiam naudotis briketais yra sunku apsispręsti, kokie jam tinkamiausi.

Paprasčiausias sprendimas, jei nežinote kokios rūšies briketus pirkti – rinktis miksuotos medienos paletę. Kiekvieni briketai pagamina labai daug energijos – šilumos, todėl išsirinkę bet kuriuos neprašausite. Vis dėl to, kaip ir visur, taip ir čia – turite išbandyti skirtingas rūšis, tam kad rastumėte Jūsų šiluminius poreikius labiausiai atitinkantį produktą. Paprastai besirenkant briketus dėmesys turi būti sutelkiamas ties:

·         Briketų sudėtimi – jie gali būti gaminami iš spygliuočių, medžio atliekų, popieriaus, kietmedžio ir daugelio kitų organinių medžiagų. Žinoma, pigūs briketai, kurie neretai gaminami iš perdirbtos medienos atliekų, visada sudaro riziką, kad sudėtyje bus klijų ir kitų pašalinių medžiagų, kurios padidins peleningumą ir sutirštins nemalonų dūmų kvapą.

·         Presavimu – nuo suspaudimo lygio priklauso, briketų degimo kokybė. Paprastai nebrangiems briketams naudojamos ne itin aukštos klasės presavimo mašinos, todėl jų suspaudimo lygis nėra didelis. Jei ieškote kokybės – ant įpakavimo ieškokite tankumo lygio ne mažesnio nei 1000 kg/m3. Tai užtikrins, kad briketų degimo laikas bus ilgas ir efektyvus – pagamins daug šilumos.

·         Pelenais – jų kiekis matuojamas pagal tai kiek pelenų liko sudeginus briketus. Jis priklauso nuo sudėties ir degimo laiko. Todėl jei norite briketų, kurie dega ir dieną, ir naktį – pelenų bus daugiau. Tačiau tai nereiškia, jog produkto kokybė yra prasta – tai tiesiog atspindi degimo laiko, išgaunamos šilumos ir pelenų santykį.

·         Vandeningumu – paprastai medžio briketai savo sudėtyje turi vandens, kuris pasireiškia drėgmės pavidalu. Tai sudaro mažiau nei 10 %. Aukštos kokybės briketai yra išdžiovinami iki 6 %. Bendrine prasme – sausesni yra geresni. Vis dėl to, itin sausų nekokybiškai supresuotų briketų kokybė nukenčia – nes jie per greitai sudega ir neužtikrina efektyvaus namų šildymo.

Šie keturi veiksniai pagelbėja žmonėms, kurie dar ne itin gaudosi briketų labirintuose, bet nori pradėti naudotis šiuo apšiltinimo būdu.  Atminkite, jog jei dvejojate patarimo visada galite paklausti pas specialistus, nuvykę į bet kurią kietojo kuro pardavimo vietą. Tegul Jūsų namuose visada vyrauja maloni šiluma!

Čiužinių rinkos evoliucija

Kokiu greitu rimtu keičiasi pasaulis. Šiuolaikinės princesės nemiega ant žirnių, įsisukusios į aksomo apdangalus. Šiandien jos užtenka čiužinių iš latekso arba elastingo poliuretano. NASA mokslininkų išrasta medžiaga padarė pradžią miego komforto meistrystei. O kaip čiužinių rinka evoliucionavo, kaip tako tokia išmani, patogi ir įsimenanti anatomines žmogaus formas? Lateksiniai čiužiniai negalėjo būti pirmoji didžioji čiužinių evoliucija. O gal galėjo? Bet apie viską iš pradžių.

Didžioji miego pagrindo pasikeitimų istorija:

Pirmųjų čiužinių prototipai randami dar neolito laikotarpiu. Šio laikotarpio žmonės pasitenkindavo ir lapų, žolių ir šiaudų krūvos pagrindu ant kurios jei užmesdavo gyvūnų odos ar kailio apklotus. Tuo tarpu persai kiek vėliau ( 3 tūkst. pr. m.e) gaminosi kiek prabangesnius gultus, labiau primenančius moderniuosius. Čiužinių gamybai jie naudojo ožkų kailius ir net vandenį, taigi persus galime laikyti vandens lovos išradėjais. Lateksiniai čiužiniai žmonijos dar tik laukė tolimoje ateityje. Kol persai užpildydavo savo čiužinius vandeniu, egiptiečiams užtekdavo ir palmių šakų krūvos. Prireikė dar kelių tūkstančių metų, kad žmonės išmoktų siūtis maišus (Senovės Roma). Tuos maišus jie prikimšdavo vilna, paukščių plunksnomis, nendrėmis ir šiaudais.

Kaip čiužinių rinka vystėsi toliau? Ilgą laiką nieko gudriau už maišus prikimštus plunksnomis ar šiaudais žmonės ir nesugalvojo. Vis tik H.Christiano Andersono 1835-jų metų pasakoje „Princesė ant žirnio“ buvo įkvėpta dar Renesanso epochos čiužinių naujove. Italai tuo metu savo čiužinius prikimšdavo ne tik šiaudais, bet ir žirniais. Žinoma tuo metu visus žavėjo ne pats čiužinys, o prabangūs aksomo ir žakardiniai brokato patalai. XVIII amžiuje gamtinius čiužinių kamšalus pakeitė kitos natūralios medžiagos, tokios kaip medvilnė, kokosas, vilna ir ašutai. Tobulėjo ir užvalkalų gamyba.

XIX amžiuje miego rinka sulaukė tikrosios revoliucijos. Tada pradėti gaminti tikrieji dabartinių čiužinių prototipai. Spyruokliniai čiužiniai pardavinėjami ir šiandien, bet lateksiniai čiužiniai bei putų poliuretano sudėties pagrindai, tapo tikrąją revoliucija. Čiužinių pasirinkimą tuo metu diktavo mados, bet ir šiandien situacija nepasikeitusi. Šiandien lateksas ir poliuretanas diktuoja miego komforto madas. Vis tik kiekviena medžiaga ir skirtingos sudėties čiužiniai turi savo privalumų ir trūkumų. Jei esat smalsūs jau seniai išsiaiškinot tuos trūkumus bei privalumus. Pats metas galutinai apsispręsti, ar jus iš tiesų žavi lateksinio čiužinio idėja?